Dictionary of the Lithuanian Language.
ištikėti — ištikėti, ìštiki, ėjo 1. intr. manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram, neabejoti kuo: Bronislovas, neištikėdamas jo žodžiais, dar kalbino Žem. Dabar matau, kaip aš esmi nupuolęs, nės jau nė garbei mano n ištiki V.Kudir. Ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutikėti — nutikėti, nùtiki, ėjo intr. 1. refl. BPI422, Ns1832,1 būti tikram, kad taip yra, įsitikinti: Kitus stiebus reik nupjaustyti, vienog negal to pirmiaus daryti, iki nenusitikėjos, jog paskirtiejai stiebai auga derlingai ant apynvarpčių S.Dauk. Tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
patikėti — patikėti, pàtiki, ėjo; SD125, Sut, N 1. tr., intr. L, Rtr, KŽ, DŽ1, Srj, Skrb, Klk palaikyti tikru dalyku, būti tikram, įsitikinusiam, nesuabejoti: Kaip jam primelavo, teip tas ir patikėjo Krs. Tą aš jau pàtiku – galėjo būti teip NmŽ. Kad būčia … Dictionary of the Lithuanian Language
persitikėti — persitikėti, persitikėti, persìtiki, ėjo KŽ 1. būti įsitikinusiam, neabejoti tikrumu: Ans neparsitik, kad nėr visų pinigų, ir dėl to skaito J. Tu neparsitiki, t. y. nevieriji, kad kas kitaip sako J. Neparsitiku, ar tas, ar ne tas kelias Plng. Ir … Dictionary of the Lithuanian Language
pritikėti — pritikėti, prìtiki, ėjo intr. 1. kiek tikėti: Aš sapnam prìtikiu Dkš. 2. refl. Lex50 tikėtis, viltis. 3. Lel pasikliauti kuo nors, pasitikėti: Aš juo neprìtikiu Sld. Čigonu mes neprìtikim Strn. | refl. N, KŽ. tikėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
tikėti — tikėti, tìki (tìkia Slm, Plšk, Jrb), ėjo tr., intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1192, SD190,398, H, Sut I, N, L 1. laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram kuo, dėl ko nors, neabejoti: Netikiu, kad tu gautum … Dictionary of the Lithuanian Language
užtikėti — užtikėti, ùžtiki, ėjo 1. tr., intr. M laikyti tikru dalyku, tikėti kuo: Vaikas viską ùžtiki Mrj. Aš neùžtikiu, ką jis sako Dg. 2. refl. ko nors tikėtis, viltis, laukti: Neužsìtikiu ilgai gyvent Rmš. Tik mokėkite kaip apseiti, ant manęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… … Dictionary of the Lithuanian Language
